Pasaulio ekonomika

Lyg po antrarūšių paskolų krizės mėginančiai atsitiesti JAV ekonomikai to būtų negana, pasigirsta kalbų, kad reikia laukti antros gera nežadančios bangos, šį kartą paliesiančios pirmarūšes paskolas. Finansų analitikas, Geofinansai.lt autorius Stasys Jakeliūnas teigia, kad finansų krizė JAV plečiasi ir gilėja.

Ar pritariate JAV ekspertams, kad tai antroji krizės banga?

Pritariu tiems ekspertams, kurie mano, kad JAV vyksta didžiausia finansų sistemos krizė nuo Didžiosios depresijos laikų. Nors šios krizės kilmė siejama su „antrarūšių“ būsto paskolų rinkos problemomis, pamažu pradeda aiškėti, kad visa JAV finansų sistema „antrarūšė“.

Joje veikiančios institucijos menkai prižiūrimos, finansiniai ir investiciniai produktai sudėtingi ir sunkiai įvertinami, paskatų sistemos – ydingos. Dėl šių priežasčių problemos kaupėsi ne vienerius metus ir pernai vasarą iškilo į paviršių.

JAV ekonomika labai priklausoma nuo vidaus vartojimo, o pastarasis – nuo skolinimosi dažnai įkeičiant nekilnojamąjį arba finansinį turtą. Dėl problemų kreditų rinkose ir krintančių nekilnojamojo turto ir akcijų kainų ekonomikos plėtra ėmė smarkiai lėtėti. Dėl to padidėjo nedarbo ir įmonių bankrotų šalyje grėsmė. Tai savo ruožtu neigiamai paveiktų bankų sistemą. Manoma, kad per artimiausius metus bankrutuos arba bus prijungti prie kitų keli šimtai smulkesnių bankų. Kol kas iš rinkos jų pasitraukė apie dešimt.

Taigi finansų krizė JAV gilėja ir plečiasi – ji apima kitų paskolų rinkas – ypač automobilių ir vartojimo – bei didžiąją dalį ekonomikos. Problemas gilina energinių ir maisto išteklių brangimas visame pasaulyje. Jis didina infliaciją, papildomai mažina JAV vartotojų perkamąją galią ir apsunkina pernelyg daug įsiskolinusių JAV namų ūkių – taigi ir visos JAV ekonomikos bei finansų sistemos – būklę. Vertinama, kad dėl visų šių problemų nuostoliai JAV ir tarptautinėje finansų sistemoje gali siekti 1,5–2 trln. JAV dolerių. Kol kas nuostoliais pripažinta apie 0,5 trln. JAV dolerių. Laukia ilgas ir skausmingas procesas, kol finansų sistema „išsivalys“ – tai užtruks dar ne vieną mėnesį.

Šiuo metu atrodo, kad JAV valdžios institucijos pakankamai gerai supranta problemų mastą ir imasi visų priemonių gelbėti stambiuosius privačius finansų rinkų „žaidėjus“, nes jų bankrotas sukeltų dar didesnę krizę. Tačiau tai daroma biudžeto – visų JAV mokesčių mokėtojų – lėšomis. Dėl to augs ir šiaip didžiulis JAV biudžeto deficitas ir dar labiau prastės visos JAV finansų sistemos reputacija.

Kokios įtakos tai turės Lietuvai? Kas labiausiai tai pajus? Kodėl?

Nors tiesiogiai Lietuvoje veikiantys finansų sistemos dalyviai nesusiję su investicijomis į JAV finansų rinkas, o eksportas į JAV yra minimalus, mes jau jaučiame JAV prasidėjusių problemų įtaką. Dėl finansų sistemos ir ekonomikos globalizacijos procesų JAV kilę sunkumai plinta visame pasaulyje.

Kadangi Lietuvoje veikiantys ir jų pagrindiniai bankai dalį lėšų skolinasi tarptautinėse finansų rinkose, šis skolinimasis pasunkėjo ir pabrango. Tai jaučia ir vartojimui besiskolinantys bankų klientai.

Dėl mažėjančio eksporto į JAV, stipraus euro, nekilnojamojo turto rinkos problemų Europos Sąjungos (ES) ekonomikos plėtra lėtėja. Todėl problemas pradeda jausti ir Lietuvos eksportuotojai.

Sunkumai JAV toli gražu nesibaigia, jų įtaka visam pasauliui, taigi ir Lietuvai, tik gilės. Kadangi energinių ir maisto išteklių brangimas Lietuvą veikia daug labiau negu išsivysčiusias šalis, tai tik didins problemų šalyje mastą. Labiausiai tą pajus eksportuotojai į ES (išskyrus naftos produktų, trąšų, maisto žaliavų rinkų dalyvius), verslininkai, susiję su nebūtinųjų prekių ir paslaugų gamyba ir tiekimu vietinei rinkai, statybų pramonė bei nekilnojamojo turto rinkoje veikiantys subjektai, namų ūkiai ir įmonės, turintys pernelyg didelių skolų. Ilgainiui krizę gali pajusti ir komerciniai bankai, nes išaugs nemokių gyventojų ir įmonių skaičius.

Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkesnis periodas. Kiek dėl to kaltos vidinės problemos? Kurias įvardytumėte svarbiausiomis?

Vidinių problemų daug. Būtent jos apsunkins galimybes sumažinti pasaulyje vykstančios finansų krizės ir ekonomikos plėtros tempų lėtėjimo įtaką.

Pirma, nebuvo suvoktas JAV kilusios krizės pobūdis ir poveikis pasaulio finansų sistemai bei ekonomikai. Taigi nebuvo tinkamai pasirengta sumažinti jos įtaką.

Antra, dėl nevaldomo masyvaus pinigų iš ES importo (apie 50 mlrd. Lt per ketverius metus) ir nevaržomo komercinių bankų skolinimo susiformavo nekilnojamojo turto (ypač būsto) burbulas, kuris sutrikdė tvarią ir harmoningą ekonomikos plėtrą šalyje ir padidino makroekonominio ir finansinio nestabilumo riziką.

Trečia, nevaldomas darbo jėgos eksportas apsunkino importuotų pinigų naudojimo galimybes ir prisidėjo prie didelio darbo jėgos brangimo bei nekilnojamojo turto burbulo pūtimo.

Ketvirta, šalies finansų sistema pernelyg atvira ir liberali. Todėl ekonomika tapo per daug priklausoma nuo išorės finansavimo šaltinių, ypač Skandinavijos bankų paskolų. Dabar tai jau kelia rimtų problemų.

Penkta, šalies ekonomika nepakankamai diversifikuota, nepagrįsta žiniomis ir pernelyg priklausoma nuo energinių išteklių bei jų kainų, kurios gerokai pakilo.

Šešta, nepasirengta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), nesukurta efektyvesnė energetinė sistema. Uždarius IAE dėl elektros kainų šuolio šalį ištiks dar vienas energetinis šokas.

Septinta, šalies švietimo sistema nereformuota ir tampa visiškai nekonkurencinga, palyginti su išsivysčiusiomis ES šalimis.

Aštunta, šios ir kitos problemos mažina šalies konkurencingumą ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms bei kelia grėsmę šalies perspektyvoms konkuruoti globalioje rinkoje.

Kaip manote, kada Lietuvos ekonomika vėl turėtų imti kilti?

Kol kas šalies bendrasis vidaus produktas augo gana sparčiai. Tačiau jau artimiausiais ketvirčiais laukia reikšmingas ekonomikos plėtros tempo sulėtėjimas.

Nuosaikus ekonomikos kilimas šalyje vėl būtų įmanomas pasibaigus finansų ir ekonomikos krizei JAV bei ES, geriausiu atveju – antroje kitų metų pusėje. Tačiau, jeigu bus uždaryta IAE, Lietuva tikriausiai turės išgyventi ilgalaikio ekonomikos sąstingio laikus. Reikšmingai išaugtų įmonių bankrotų skaičius, padidėtų nedarbas, didėtų „Sodros“, centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetų deficitai, būtų sunkiau bendrai finansuoti projektus, kuriems įgyvendinti naudojamos ES paramos lėšos, reikšmingų nuostolių patirtų komerciniai bankai. Tai būtų tikra ekonomikos ir finansų krizė, kurią įveikti būtų sunkiau negu kilusią prieš dešimtį metų.

Kaip šiame kontekste plėtosis Rusijos ekonomika? Ko gali tikėtis mūsų eksportuotojai?

Rusijos ekonomika dėl savo energinių išteklių gausos jau yra sukaupusi apie 600 mlrd. dolerių užsienio valiutos bei aukso atsargų ir tapo rimta jėga ne tik viso pasaulio politinėje arenoje, bet ir pasaulio finansų rinkose. Jos ekonomika plėtosis, jei nebus reikšmingų energinių išteklių kainų nuosmukio.

ES yra pernelyg priklausoma nuo energinių Rusijos išteklių, o JAV finansų sistema – nuo vis augančios finansinės Rusijos galios, kad kaip nors reikšmingai ribotų Rusiją valdančio režimo veiksmus, jei jie neperžengs tam tikrų ribų. Tai, kas dabar vyksta dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje, yra paprasčiausia retorika viešojoje erdvėje. JAV ir ES turi daug rimtesnių problemų Irake bei Afganistane. Visi tai – Rusijos režimas irgi – šitą puikiai supranta.

Mūsų eksportuotojai, tiesiogiai nekonkuruojantys su eksportuotojais iš Kinijos ir turintys savo nišas Rusijos rinkoje, gali tikėtis sėkmingai išgyventi krizę, jei Rusijos valdžia tam neprieštaraus. Visi kiti eksportuotojai turi pasirengti ekonomikos nuosmukiui ES ir ilgalaikėms problemoms šalyje.