Šalis, kuri pirmoji įdiegs Masačiuseto (JAV) universiteto mokslininkų naujausią išradimą – greitai pasikraunančius akumuliatorius - turi realias galimybes netgi tapti pasaulio lydere ir rasti išeitį iš ekonominės krizės, aišku, jeigu anksčiau to nepadarys konkurentai.
Išradimo esmę papildo nesudėtinga schema. Elektromobiliuose panaudojus išrastus greitai pasikraunančius akumuliatorius magistralėse tarp miestų tereiktų kas 150 km įrengti elektros rozetes. Net ir važiuojančiam tūkstančio kilometrų atstumu elektromobilio vairuotojui tereiktų keletą kartų vos kelioms minutėms stabtelėti pasikrauti akumuliatorių.
Neabejotina, kad energija elektros varikliams bus gaunama ne vien iš tinklo, bet ją papildomai gamins generatoriai, kuriuos suks automobilį varantys elektros varikliai, tad nuvažiuojami atstumai dar pailgės, o sustojimai pasikrovimui retės.
Masačiuseto mokslininkai sugebėjo taip pakeisti įprastus akumuliatorius, kad ličio katijonų judėjimo greitis juose padidėjo net 100 kartų. Kitaip sakant, tokį akumuliatorių prijungus prie tinklo elektronai akimirksniu nuskrieja į jiems skirtą vietą kristalų gardelyje, ir baterija tampa pakrauta.
Tad pilno akumuliatorių pakrovimo laikas vietoj įprastų 5 val. amerikiečių sukurtoje inovacijoje sutrumpėjo iki 20-30 sek. O tai gerokai trumpiau, negu reikia sugaišti įsipilant įprastų degalų, kai šis procesas užtrunka apie 4-5 min.
Ar amerikiečių inovaciją galima pavadinti technine revoliucija ir kodėl greitai pasikraunantys akumuliatoriai tokie reikšmingi? Mat elektromobiliai jau seniai išrasti ir tobulinami, tačiau platų jų panaudojimą stabdo keli momentai, kaip antai, mažas nuvažiavimo atstumas su vienu akumuliatorių pakrovimu ir pats pakrovimo procesas, trunkantis iki 5 val., be to, ne paskutinėje vietoje ir pernelyg didelis akumuliatorių svoris stabdo elektromobilių paplitimą.
Išsivysčiusių Vakarų valstybių vyriausybės specialiai skatina elektromobilių pirkimą, dirbtinai stimuliuodamos jų paklausą, kaip antai, Didžiojoje Britanijoje elektromobiliams suteikiamas nemokamas įvažiavimas į Londono centrą, už kurį įprastų automobilių savininkai turi mokėti per dieną 25 svarus.
Tad toks JAV mokslininkų išradimas turi visas galimybes padaryti pradžią naujai pramoninei revoliucijai. Aišku, jeigu šioms inovacijoms neatsiras priešininkų, nes tokie išradimai gali būti daug kam net labai nenaudingi.
Vertėtų prisiminti, kad per XX amžių iš esmės buvo padaryta kur kas mažiau revoliucingų technikos atradimų negu per XVIII-XIX a. Atrodytų, kad mes ir dabar vis dar naudojamės protėvių atradimais? Tačiau ir praėjusiame šimtmetyje buvo sukurta pakankamai revoliucingų inovacijų, tačiau jų įgyvendinimas kažkuriam laikui buvo pristabdytas, tarsi vengiant, kad jie nepaplistų.
Pakanka prisiminti kad ir kompaktinių diskų ir universalių skaitmeninių diskų (DVD) istoriją. Šios naujovės pramoninei gamybai jau buvo parengtos devintojo dešimtmečio pradžioje, tačiau transnacionalinės korporacijos dar ilgai gamino ir reklamavo juostinius magnetofonus. Kodėl? Ogi kad atsipirktų investicijos, įdėtos į kasetinių magnetofonų ir kasečių gamybą.
Tad nenuostabu, kad amerikiečių išradimas gali būti nenaudingas visų pirma tradicinių automobilių gamintojams, neskaitant jau apie prekiautojų naftos degalais.
