Pasaulio ekonomika

JAV

Trečiadienį Volstryto indeksai vėl leidosi žemyn po dviejų iš eilės pakilimo sesijų savaitės pradžioje. Prie neigiamų nuotaikų prisidėjo nuogąstavimai dėl didelio JAV biudžeto deficito ir penktadienį laukiamos darbo rinkos ataskaitos, mažėjantis investuotojų susidomėjimas finansų sektoriaus, automobilių gamintojų ir (stiprėjant JAV dolerio kursui) žaliavų gamintojų akcijomis. Tai į antrą planą nustumia prognozes sėkmingai pranokstančius bendrovių ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio rezultatus. Iždo obligacijų kainos smuktelėjo, o 10 metų vyriausybės vertybinių poperių pajamingumas pasistiebė nuo 3,64 iki 3,69 proc.
 
Tyrimų grupės ADP duomenimis, JAV privataus sektoriaus darbo vietų skaičius sausį sumažėjo 22 tūkst., kai prognozuota 30 tūkst. sumažėjimas. Kitos tyrimų bendrovės „Gray & Christmas“ duomenimis, sausį JAV bendrovės pranešė atleidusios 71,4 tūkst. darbuotojų, kai gruodį šis skaičius siekė 45 tūkst.
 
Verslo pasitikėjimas JAV paslaugų sektoriuje, kuriam tenka 70 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės, sausį padidėjo, tačiau mažiau nei tikėtasi. ISM instituto skaičiuojamas pirkimo vadybininkų pasitikėjimo indeksas padidėjo nuo 49,8 punkto gruodį iki 50,5 punkto, kai prognozė siekė 51 punktą.
 
Farmacijos bendrovė „Pfizer“ paskelbė savo ketvirtinį pelną, kuris neatitiko analitikų lūkesčių, bei paskelbė rezultatų prognozes artimiausiems trejiems metams, iš kurių rinkos dalyvių prognozes atitiko tik numatomos įplaukos 2011 m. Bendrovės akcijos atpigo 3 proc. Pramogų koncerno „Time Warner“ ketvirčio veiklos rezultatas ir ketinami išmokėti dividendai pranoko lūkesčius, tačiau jo akcijos atpigo 1 proc. Žiniasklaidos milžinės „News Corp.“ pelnas ir įplaukos buvo didesni, nei tikėtasi, o akcijos pabrango 5 proc.
 
Niujorko biržoje kotiruojamos japonų automobilių koncerno „Toyota“ akcijos krito 6 proc. Neigiamas nuotaikas „Toyota“ atžvilgiu pastaruoju metu skatina daugiau nei tikėtasi smunkantys jos pardavimai, bendrovei paskelbus apie iš apyvartos atšaukiamus daugiau kaip du milijonus pagamintų modelių. Prieš kurį laiką paaiškėjo, kad pastarieji turi greičio pedalo defektą. Trečiadienį žibalo į ugnį šliūkštelėjo JAV transporto departamento sekretorius, paraginęs vairuotojus kuo greičiau liautis važinėjus „Toyota“ automobiliais ir (įskaitant naujausią, neseniai rinkai pristatytą „Prius“) grąžinti juos remontui gamintojo sąskaita.

Vakarų Europa

Vakarų Europos akcijų rinka trečiadienį pasuko neigiama linkme. Iš vienos pusės bandoma remtis tuo, kad ekonomika šiuo metu vis labiau atsigauna, kita vertus nuogąstaujama dėl antrojo šių metų pusmečio, kai ūkio augimas gali prarasti pagreitį. Taip pat atgarsio sulaukia Graikija, kurios biudžetas klimpsta į didelį deficitą. Dėl šio fakto atsargiau žiūrima ir į kitas šalis, turinčias aukštus deficitus – tai Portugalija, Airija ir Ispanija. Tokios tendencijos Vakarų Europoje gali sulaukti atgarsio ir Lietuvoje, kuri kaip tik platina euroobligacijų emisiją. Išaugęs susirūpinimas dėl valstybių skolų ir biudžetų gali padidinti Lietuvos skolinimosi kainą.

Euro zonos mažmeninė prekyba gruodį nuvylė analitikų lūkesčius ir išliko nepakitusi, nors buvo prognozuotas 0,4 proc. prieaugis. Palyginti su 2008 m. gruodžiu, mažmeninė prekyba buvo 1,6 proc. silpnesnė. Vis dar didelis nedarbas, nepaisant gerėjančios ūkio padėties, spaudžia vartotojų kišenes, tad ir prekyba kol kas tebėra silpnesnė.

Didžiosios Britanijos vartotojų pasitikėjimas, skaičiuojamas „Nationwide“, sausį išaugo nuo 70 iki 73 punktų. Vartotojų pasitikėjimas kiek taisosi kartu su gerėjančia ekonomikos padėtimi. Vis dėl to ekonomistai tebėra skeptiški dėl ūkio raidos 2010 m. ir prognozuoja nedarbo lygį išliksiant aukštą, o tai savo ruožtu turėtų riboti vartotojų pasitikėjimo augimą šių metų bėgyje.

Baltijos šalys

Lietuvos vyriausybė šiandien platina 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją denominuotą JAV doleriais. Pajamingumas ir suma kol kas nėra žinomi. Lietuvos vyriausybės vadovas šią savaitę lankosi JAV, kur investuotojai yra skatinami Lietuvai paskolinti lėšų. Ne atsitiktinumas, kad Finansų ministerija į geresniąją pusę peržiūrėjo Lietuvos bendrojo vidaus produkto prognozę 2010 m. Šiuo metu aplinkybės skolintis tarptautinėse finansų rinkose yra pagerėję, palyginti su 2009 m. vasara ir rudeniu, kai buvo išplatintos dvi euroobligacijų emisijos. Vis dėlto, dabar rinkose daug atgarsio sulaukia Graikijos viešieji finansai, o toks padidėjęs susirūpinimas gali kliudyti ir Lietuvai, kurios valstybės finansai taip pat yra sudėtingoje padėtyje. Praėjusį spalį Lietuva JAV doleriais pasiskolino 1,5 mlrd. už 6,75 proc. Neoficialiais duomenimis, skolinantis 10 metų pajamingumas gali siekti apie 7 ir daugiau procentų. Sėkmingas tokios emisijos išplatinimas būtų palankus Lietuvai ir tuo požiūriu, kad parodytų investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomika. Pasiskolinti pinigai bus panaudoti biudžeto deficitui ir dabartinėms skoloms refinansuoti.

Panašu, kad dabartinė Lietuvos vyriausybės biudžeto ir taupymo politika įtikina reitingų ir reitingų agentūras. Vakar „Standard&Poor’s“ reitingų agentūra Lietuvos BBB reitingo perspektyvą pagerino iš „neigiamos“ į „stabilią“.

Vidurio ir Rytų Europa

Rumunijos centrinis bankas jau antrą kartą šiemet sumažina bazinę palūkanų normą – šįkart 0,5 proc. punkto iki 7 proc. Rinkos dalyviai tokio sprendimo tikėjosi. Optimizmo praėjusią savaitę įnešė Tarptautinio valiutos fondo pasisakymas, kad dėl aprimusių politinių nesutarimų bus atnaujintas 20 mlrd. eurų paskolos išmokų pervedimas. Be to, „Fitch“ reitingų agentūra pagerino šalies reiitingų perspektyvą iš „neigiamos“ į „stabilią“, reiškiančią, kad reitingų bloginimo nuo dabartinio BB+ artimiausiu metu nenumatoma.

Žaliavos

Trečiadienį žaliavinės „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito kiek žemiau 77 JAV dolerių už barelį. Vakar naftos rinkoje investuotojams nuotaiką sugadino JAV energetikos administracijos paskelbta ataskaita apie per praėjusią savaitę išaugusias žaliavinės naftos atsargas bei vis dar nedidėjantį naftos produktų suvartojimą. Žaliavinės naftos atsargos išaugo nepaisant to, kad naftos perdirbimo gamyklos pajėgumus išnaudojo labai mažai. Tai tik įrodo, kad naftos perdirbimo veikla šiuo metu daugumai gamyklų yra nepelninga dėl perteklinių perdirbimo pajėgumų ir kritusių naftos perdirbimo maržų. Kiek nudžiugino tik tai, kad sumažėjo benzino ir vidurinio distiliavimo produktų atsargos. Visgi naftos produktų suvartojimas per paskutines keturias savaites JAV yra vis dar 2 proc. mažesnis nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį, o tai yra pakankamai liūdnas faktas. Tad po savaitės pradžioje matyto naftos kainos kilimo paskutines šios savaitės dienas naftos kaina gali truputį koreguotis.

Vakar aukso kaina krito, JAV doleriui sustiprėjus daugumos valiutų atžvilgiu, tačiau išliko virš 1100 JAV dolerių ribos. Susidaro įspūdis, kad investuotojai pastaruoju metu po truputį mažina savo investicijas į auksą, o tą parodo ir vakar 1,58 tonomis sumažėjęs didžiausio pasaulyje biržose prekiaujamo fondo „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis.

Vario kaina Londono metalų biržoje vakar smuko 3,3 proc. Šio metalo rinkoje pradeda įsivyrauti neigiamos tendencijos, kurios daro vis didesnį spaudimą vario kainai judėti žemyn. Rinkos dalyviai baiminasi, kad dabartinė vario kaina negali būti pateisinama esant dabartinėms metalo rinkos sąlygoms, kai sandėliuose sukauptos didelės vario atsargos, o Kinijos vario pirkimo tempai greičiausiai 2010 m. po truputį lėtės. Visgi vakar Londono metalų biržoje vario atsargos šiek tiek smuko, bet jos išlieka labai didelės. Beje „Barclays Capital“ vakar 5 proc. pakėlė vidutinės vario kainos 2010 m. prognozę iki 6875 JAV dolerių už toną.

Apžvalgą parengė banko „Finasta“ analizės departamento analitikai.