Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai ketvirtadienį pritarė šalies viršutinės skolinimosi ribos padidinimui 1,9 trln. JAV dolerių. Dėl to riba pasieks rekordinį 14,3 mlrd. JAV dolerių lygį.
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai ketvirtadienį pritarė šalies viršutinės skolinimosi ribos padidinimui 1,9 trln. JAV dolerių. Dėl to riba pasieks rekordinį 14,3 mlrd. JAV dolerių lygį.
Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 217 Atstovų Rūmų narių, o 213 buvo prieš. Prieš kelias dienas demokratams tik per plauką pavyko pasiekti, kad viršutinės skolinimosi ribos padidinimui pritartų Senatas. Netrūkus įstatymą turėtų pasirašyti Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama.
ELTA primena, kad tarptautinė reitingų agentūra "Moody's" ketvirtadienį įspėjo Jungtines Valstijas, kad jos gali netekti aukščiausio skolinimosi reitingo "Aaa", jei šalies ekonomikos augimo tempas bus lėtesnis nei prognozuoja JAV administracija.
Anot "Moody's" atstovo Steveno Hesso, naujausi Jungtinių Valstijų prezidento pasiūlymai dėl 2011 metų biudžeto yra paremti optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tačiau ekonomikos prieaugis gali būti gerokai mažesnis.
JAV administracija prognozuoja, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,7 proc., o 2011 metais - 3,8 proc. Tuo tarpu bendras dvejų ateinančių metų JAV biudžeto deficitas turėtų viršyti 3 trln. JAV dolerių.
Šiuo metu JAV valstybės skola sudaro 12,37 trln. JAV dolerių, arba maždaug 88 proc. BVP. Jei 2010-2011 metais JAV biudžeto išlaidos atitiks planus, JAV valstybės skola padidės iki 15,4 trln. JAV dolerių ir viršys 100 proc. BVP, net jei šalies ekonomika augs tiek, kiek tikimasi. Toks BVP ir skolos santykis laikomas labai pavojingu valstybės finansams.
Jei JAV skolinimosi reitingas bus sumažintas, JAV administracija turės skolintis brangiau, o tai gali dar labiau padidinti Amerikos skolas.
ELTA
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauSkalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau