Pasaulio ekonomika

Tačiau trečiadienį Europos Komisija paskelbė, jog pritaria Graikijos pasiūlytiems planams, kaip sumažinti deficitą. Kaip jau įprasta, Graikija pasiūlė užšaldyti valstybės tarnautojų užmokestį, padidinti pensinio amžiaus ribą, pakelti benzino kainas, bendrai padidinti mokesčius. Atrodo, jog visų pasaulio valstybių veiksmai, siekiant įveikti krizę, yra panašūs – išlipti iš jos mokesčių mokėtojų sąskaita bei mažinant socialines išlaidas.

Tačiau išlaidos gynybai ir toliau lieka „šventąja karve“. Londono Tarptautinių strateginių studijų institutas (International Institute for Strategic Studies) šią savaitę paskelbė, jog nuo 2006 iki 2008 m. pasaulio valstybių išlaidos gynybai padidėjo nuo 1,3 trln. dolerių iki daugiau nei 1,5 trln.

Graikija bando įrodyti, kad ji pajėgi įveikti krizę. Ji paskelbė, jog iki 2013 m. sumažins deficitą iki 2 proc. Skolose paskendusi valstybė taip pat pažadėjo kiekvieną mėnesį skelbti duomenis apie valstybės pajamas bei išlaidas. Kol kas tai tik gražūs pažadai.

Kodėl tokia apverktina Graikijos padėtis? Yra keletas atsakymų į šį klausimą. Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou teigia, jog Graikija tapo nematytos tarptautinių spekuliantų atakos auka. Jo nuomone, tai privertė šalį imti didžiules paskolas eurais. Beje, G.Papandreou atėjo į valdžią tik praeitų metų spalį ir būtų neteisinga jį kaltinti už buvusių vyriausybių klaidas.

Kita teorija aiškina, jog euro įvedimas neturtingoje Graikijoje neleido Graikijos centriniam bankui laviruoti ir išvengti krizės. Esą Graikija buvo priversta vykdyti tą pačią finansinę politiką, kaip sakykim, nepalyginamai ekonomiškai stipresnė Vokietijai. O tai, kas naudinga Vokietijai, nebūtinai tinka Graikijai.

Trečia teorija aiškina, jog Graikija nuo pat XIX a. vidurio nesibaimindama ima paskolas ir tai jau tapo politinės bei ekonominės politikos dalimi.

Ko gera, visose trijose teorijose yra dalis tiesos, bet kad ir kaip aiškintum krizės priežastis, tai eilinio graiko gyvenimo nepagerina.

Antradienį paskelbta Europos Komisijos apklausa rodo, jog Graikija yra šalis, kur dauguma gyventojų yra nelaimingi ir nusiteikę pesimistiškai. Daugiau nei 90 proc. graikų mano, jog šalies ūkio situacija yra bloga. Kitose ES šalyse panašiai galvojančių yra apie 80 proc., nors ir mažesnis, bet taip pat nepaguodžiantis skaičius.

Graikai labai pesimistiškai vertina ir ateitį. Tik 7 proc. mano, jog padėtis ateityje pagerės; 63 proc. įsitikinę, jog ji blogės; 30 proc. galvoja, jog ateityje niekas nesikeis.