Pasaulio ekonomika

JAV

Penktadienį JAV akcijų rinka kilo paskelbus geresnius nei prognozuota vasario mėnesio darbo rinkos duomenis. Indeksas „NASDAQ“ pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius 18 mėnesių, o iždo obligacijų pajamingumai pakilo, pinigams plūstelėjus į didesnės rizikos turtą.
 
Vis dėlto anksčiau netrūko precedentų, jog geresni nei tikėtasi darbo rinkos duomenys ilgainiui lemdavo JAV dolerio stiprėjimą, tikintis palūkanų kėlimo ateityje. Tai savo ruožtu neturėtų būti palanku akcijoms, nes daugelis rizikingų investicijų per pastaruosius metus buvo finansuojama už mažas palūkanas skolintomis dolerių lėšomis.
 
Vasarį darbo vietų skaičius JAV ūkio (išskyrus žemės ūkį) sektoriuose sumenko 36 tūkst., palyginti su 26 tūkst. sumažėjimu sausį. Kita vertus, šis smukimas buvo gerokai mažesnis nei tikėtasi (68 tūkst.), o nedarbo lygis išliko 9,7 proc., nors prognozuota, kad jis didės iki 9,8 proc.
 
Artimiausiais mėnesiais JAV darbo vietų greičiausiai gali didėti dėl paramos programų ir atsargų atkūrimo laikino poveikio, kuris turėtų išryškėti pavasarį. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu darbo rinkos atsigavimas sietinas su vartotojų išlaidų didėjimu, kuris neatsigaunant kredito ir būsto rinkai kol kas išlieka gana vangus.
 
Analitikams pagerinus pajamų prognozes, po daugiau nei 6 proc. brango indekso „Dow Jones“ sudėties įmonių „Boeing“ ir „Walt Disney“ akcijos. Mažmeninės prekybos tinklo „Abercrombie & Fitch” akcijų kaina šoktelėjo 16 proc., įmonei pranešus, kad pardavimai pernai padidėjo 5 proc., palyginti su analitikų prognozuotu 6,7 proc. nuosmukiu. Technologijų įmonės „Apple“ akcijos pabrango 3,9 proc. Bendrovė pranešė ketinanti pradėti naujų kompiuterių „iPad“ pardavimą jau balandžio pradžioje, arba anksčiau nei tikėtasi.

Vakarų Europa

Penktadienis ir visa praėjusi prekybos savaitė Vakarų Europos akcijoms baigėsi sėkmingai. Rinkos akcijų indeksai kilo dėl pagerėjusių rinkos lūkesčių, kad Graikijai vis dėlto pavyks susitvarkyti su viešaisiais finansais. Graikijos ministras pirmininkas praėjusią savaitę paskelbė, kad vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių ir šalies biudžetas buvo sumažintas 4,8 mlrd. eurų. Penktadienį geresnes rinkų tendencijas paskatino ir geresni nei tikėtasi JAV darbo rinkos rezultatai.

Rinkų rizika, susijusi su šalių biudžetais ir skolomis, ir toliau tebėra didelė. Ypač kai Graikijoje sulaukiama daug neigiamų reakcijų dėl vyriausybės pastangų mažinti biudžeto deficitą. Planuojamų paskelbti itin svarbių makroekonominių naujienų šią savaitę nenumatoma daug, tačiau didžiųjų euro zonos šalių ir Didžiosios Britanijos sausio mėnesio pramonės produkcijos rezultatai turėtų labiau patraukti ekonomistų dėmesį.

Didiosios Britanijos gamintojų kainų indeksas vasarį palypėjo 0,3 proc., o metinis jo pokytis siekė net 4,1 proc. ir kiek viršijo ekonomistų prognozes. Ne tik Didžiojoje Britanijoje kainas į viršų stumia gerokai nei prieš metus brangesnė nafta ir maisto produktai. Dėl pastarųjų poveikio net ir silpna vidaus paklausa ir didelis nedarbas neturi visų galimybių parodyti tikrojo poveikio kainoms. Atmetus minėtų komponentų poveikį, Didžiosios Britanijos gamintojų kainos augo gerokai lėčiau – 2,9 proc. per metus.

Azija

Japonijos paslaugų sektoriaus atstovų, tarp jų kirpėjų, taksi vairuotojų ir kitų aptarnaujančio sektoriaus dalyvių apklausa parodė, kad pasitikėjimas per vasarį padidėjo nuo 38,8 iki 42,1, arba aukščiausio lygio per pastaruosius penkis mėnesius. Ekonomistai aktyviai stebi, ar ekonomikos skatinimo veiksmai, pagyvinę eksportuojančias pramonės šakas (sausį Japonija eksportavo 40,6 proc. daugiau nei prieš metus), persimes ir į Japonijos vidaus paklausą. Jau anksčiau skelbta, kad sausį darbo užmokestis dėl viršvalandžių padidėjo 0,1 proc. metiniu tempu – tai pirmasis ūgtelėjimas nuo 2008 m. gegužės. Šalies nedarbo lygis sumažėjęs iki 10 mėnesių žemumų. Tai galėtų padėti išjudinti vangų vidaus vartojimą.

Baltijos šalys

Kaip ir daugelyje kitų ekonomikų, Estijos vartotojų kainas vasarį kėlė brangesnė nafta. Vis dėlto defliacijos tendencijos liko tokios stiprios, kad metinis vartotojų kainų indekso pokytis vis tiek buvo neigiamas ir sudarė 0,1 proc.

Vidurio ir Rytų Europa

Vasarį Vengrijos biudžeto deficitas buvo 381,9 mlrd. forintų, nors dar sausį fiksuotas 31,3 mlrd. forintų perteklius. Dviejų mėnesių rezultatas sudaro 40 proc. tikslinio visų metų dydžio, tad pasigirdo kalbų, kad šaliai nepavyks įvykdyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) keliamų sąlygų. Balandį vyksiančiuose rinkimuose pagal apklausų rezultatus greičiausiai laimėsiančios opozicinės partijos „Fidesz“ lyderis teigia, kad deficitas gali būti dvigubai didesnis. Vyriausybė yra pažadėjusi 20 mlrd. eurų paskolą 2008 m. suteikusiam TVF, kad šiemet jos deficitas neviršys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Rusija, ieškodama būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio, gali atsisakyti rublio ir su Kazachstanu ir Baltarusija įsivesti bendrą valiutą, teigia pirmasis šalies premjero pavaduotojas Igoris Šuvalovas. Priėmus tokį sprendimą būtų pasirinktas Europos Sąjungos modelis, kai sukuriama visiškai nauja valiuta, o nepanaudojama tuo metu galiojanti. Primintina, kad Rusija ir dvi jos kaimynės planuoja sukurti bendrą ekonominę rinką iki 2012 metų. Nuo š. m. sausio 1 d. jau įsigaliojo nauja šalių Muitų sąjunga, pagal kurią įvestas bendras prekių importo tarifas ir darbą pradės Muitų komisija, kuriai pirmininkaus Rusija.

Žaliavos

Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją šviesiosios žaliavinės naftos „WTI“ ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje pakilo iki 82 JAV dolerių už barelį. Tam didžiausią įtaką turėjo paskelbti geresni nei tikėtasi JAV užimtumo rodikliai, sukėlę teigiamą rinkos dalyvių nuotaiką. Be to, praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie išaugusį naftos suvartojimą didžiausioje pasaulio ekonomikoje taip pat lėmė geresnius investuotojų lūkesčius dėl naftos rinkos perspektyvų. Visgi nereikėtų užmiršti, kad paklausa dar tikrai nėra tiek atsigavusi, kad būtų galima tikėtis didesnių naftos kainos šuolių artimiausiu metu. Rinkos padėtis ir toliau stipriai priklausys nuo OPEC ir jo vykdomos politikos, ribojant naftos pasiūlą ir mažinant perteklines jos atsargas pasaulyje.

Vario kaina penktadienį Londono metalų biržoje pašoko beveik 2 proc. Svarbiausių valiutų atžvilgiu silpnėjęs JAV doleris ir optimistiškiau nuteikę makroekonominiai rodikliai padidino investuotojų aktyvumą šioje rinkoje. Be to, pranešimai apie mažėjusias atsargas Londono ir Šanchajaus metalų biržų sandėliuose taip pat turėjo teigiamą įtaką. Panašu, kad atsargos bent jau Londono metalų biržos sandėliuose mažės ir šią savaitę. Devyni iš naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų septyniolikos analitikų prognozuoja, kad šią savaitę vario kaina kils, o aštuoni, kad smuks.

Apžvalgą parengė banko „Finasta“ analizės departamentas.