Žmonėms nebuvo išaiškinta, kad nuo gegužės 1-osios gyventojai, kuriems karštą vandenį tieks jų miesto šilumos įmonės, nebegaus nuolat šokinėjančių, dažnai protu nesuvokiamų sąskaitų už "gyvatuką", teigia Energetikos ministerija.
Žmonėms nebuvo išaiškinta, kad nuo gegužės 1-osios gyventojai, kuriems karštą vandenį tieks jų miesto šilumos įmonės, nebegaus nuolat šokinėjančių, dažnai protu nesuvokiamų sąskaitų už "gyvatuką", teigia Energetikos ministerija.
Bandymas įvesti skaidrią ir visiems suprantamą karšto vandens apskaitos tvarką sulaukė nuožmaus monopolininkų ir jų lobistų pasipriešinimo. Tokias išvadas pateikia Energetikos ministerija, stebėdama, ar gyventojai buvo tinkamai informuojami dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo.
Anot ministerijos pranešimo, gyventojai buvo klaidinami, kad pasirinkus karšto vandens tiekėją, atsiras kažkokie "tarpininkai", nauji abonentiniai mokesčiai, o galiausiai karštas vanduo pabrangs. Be to, buvo teigiama, kad naujoji tvarka privaloma visų miestų daugiabučių gyventojams.
Energetikos ministerija primena, kad pagal nustatytą tvarką turi apsispręsti tik Vilniaus, Biržų, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės, Plungės, Širvintų, Šakių ir Šilalės miestų gyventojai - tik tų daugiabučių gyventojai, kurie pageidauja apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai.
Jei minėtų miestų gyventojai iki nustatyto termino, t. y. iki 2010 m. gegužės 1 d. neapsispręs arba nepasirinks kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, karštą vandenį privalės tiekti jų miesto šilumos įmonė. Ji bus juridiškai atsakinga už produkto (karšto vandens) kokybę, jo tiekimą ir apskaitą.
Likusių miestų daugiabučių namų gyventojams tai yra nebeaktualu, nes šiuo metu karštą vandenį jiems tiekia šilumos tiekėjas, todėl ir pasirinkti dar kartą jiems nebereikia, nebent gyventojai nuspręstų keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
"Išvardytų miestų šilumos tiekimo įmonės nėra suinteresuotos permainomis, nes dabar galiojanti atsiskaitymo tvarka yra palanki tik šilumininkams, bet ne vartotojams, t. y. daugiabučių namų gyventojai solidariai sumoka už visą į namą patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, neatsižvelgiant į faktinį konkretaus buto suvartojimą", - rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Tai reiškia, kad gyventojai moka ne tik už save, bet ir per "gyvatuko" mokestį - už kaimynų pavogtą ar nedeklaruotą karštą vandenį.
Minėtų miestų gyventojai tokiu būdu už neapskaitytą šilumą (gyventojams paskirstytą per "gyvatuką") per metus sumoka apie 33 milijonus litų. Taip vartotojai yra diskriminuojami, o monopolininkai nepatiria jokių nepatogumų.
ELTA
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau