Federalinis rezervų bankas (FED) paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą. Euro zonos bazinis vartotojų kainų indeksas augo mažiausiai nuo 1997 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Latvija sėkmingai susitvarkė su fiskalinės politikos iššūkiais. Čekijos mažmeninės prekybos apimtys sausį smuko. Šiandien vyks OPEC narių atstovų susirinkimas Vienoje.
EPA-ELTA nuotr.
JAV
Antradienį JAV akcijų kainas į viršų stumtelėjo FED sprendimas nedidinti palūkanų normos. Prisidėjo ir euro zonos finansų ministrų tikinimai, kad Graikijai būtų ištiesta pagalbos ranka, jei prireiktų, ir reitingų agentūros „Standard&Poor’s” sprendimas nemažinti šiai šaliai kredito reitingų.
Kaip ir tikėtasi, FED paliko galioti dabartines, artimas nuliui, palūkanas. Atrodo, kad kol kas neatsisakoma ketinimų išlaikyti jas šiame lygyje pakankamai ilgą laiko tarpą. Savo ataskaitoje JAV centrinio banko pareigūnai pabrėžė, kad ekonomikos padėtis gerėja, o situacija darbo rinkoje pamažu stabilizuojasi.
Nors artimiausiu metu ūkio atsigavimas turėtų išlikti nuosaikus, tikimasi aktyvumo įsibėgėjimo tolimesnėje ateityje. Be kita ko, buvo paskelbta, kad FED neketina pratęsti su probleminėmis būsto paskolomis susijusio turto už 1,25 trln. JAV dolerių pirkimo programos. Panašu, kad manoma, jog būsto rinkos atsigavimas pasiekė tinkamą pagreitį, kuris neturėtų išsikvėpti dėl išorinio skatinimo priemonių atšaukimo.
Reitingų agentūra „Standard&Poor’s” nusprendė kol kas neįgyvendinti ankstesnių savo grasinimų sumažinti Graikijos kredito reitingus. Tokį sprendimą lėmė Graikijos vyriausybės pažadai mažinti viešąsias išlaidas ir apkarpyti valstybės biudžeto deficitą šiemet nuo 12,7 iki 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujų namų statybos apimtis vasarį smuko 5,9 proc. nuo 622 iki 575 tūkst. namų sumetinta išraiška. Kita vertus, buvo prognozuojama, kad ji smuks iki 570 tūkst. Leidimų statyti namus skaičius vasarį sumažėjo 1,6 proc. iki 612 tūkst. namų sumetinta išraiška, kai tikėtasi, kad šis dydis sieks 601 tūkst.
Naujausi importo ir eksporto kainų pokyčiai toliau rodo nesitraukiančias disinfliacines tendencijas. Po 1,3 proc. padidėjimo sausį importo kainos vasarį smuko 0,3 proc. – pirmąkart nuo 2009 m. liepos. Neskaitant degalų kainų, jos būtų padidėję 0,2 proc. Eksporto kainos vasarį smuko 0,5 proc. Sausį jos ūgtelėjo 1,3 proc.
Technologijų įmonės „Intel“ akcijos brango 4 proc. paskelbus, kad naujasis bendrovės kompiuterių procesorius bus iki 60 proc. našesnis palyginti su ankstesniuoju.
Konglomerato „General Electric“ akcijų kaina pakilo 4,5 proc. bendrovės vadovams pareiškus, kad 2011 m. tikimasi didesnio pelno ir dividendų.
Vakarų Europa
Antradienį teigiamos nuotaikos sugrįžo į Vakarų Europos akcijų rinkas. Postūmį akcijų indeksams vakar suteikė reitingų agentūros „Standard&Poor’s” sprendimas nebloginti Graikijos kredito reitingo, kuris šiuo metu yra BBB+. Kitų Europos Sąjungos valstybių ketinimai pagelbėti Graikijai dėl jos skolinių įsipareigojimų ir pastaroji žinia iš reitingų agentūros nuėmė rinkų nerimą dėl valstybių skolos ir prekyba vyko diktuojama įmonių naujienų. Taip pat Vakarų Europoje buvo laukiamą tą naktį skelbiamo FED sprendimo dėl palūkanų normos. Kaip paaiškėjo vėliau, jis buvo toks, kaip ir tikėtasi, tad investuotojai liko ramūs, kad pinigų politika dar kurį laiką nebus griežtinama.
Euro zonos infliacija vasarį siekė 0,3 proc., o per metus kainos paūgėjo 0,9 proc. Nors pagrindinį vartotojų kainų indeksą kiek palaiko brangesnė nafta, bazinio kainų lygio pokytis, skaičiuojamas atmetus naftos ir maisto produktų kainas, toliau gaudo naujas žemumas. Vasarį bazinis vartotojų kainų indeksas augo 0,8 proc., palyginti su tuo pat 2009 m. mėnesiu – mažiausiai nuo pat 1997 m., kai šis indeksas buvo pradėtas skaičiuoti. Esant dideliam nedarbui ir mažam gamybinių pajėgumų panaudojimui kainoms tiesiog nėra pagrindo augti, o pastarojo laikotarpio pagrindinės infliacijos tempo padidėjimas tėra pasaulio mastu augančių naftos kainų pasekmė.
Vokietijos investuotojų lūkesčiai, kuriuos matuoja „ZEW“ apklausų indeksas, kovą dar kartą sumažėjo. Indekso reikšmė pasiekė 44,5 punkto reikšmę ir netgi buvo kiek geresnė nei prognozavo rinka, tačiau jau trečią mėnesį iš eilės lūkesčiai, galima sakyti, trypčioja po to, kai pasiekė 2006 m. lygį. Kiek prigesinti lūkesčius galėjo ir ketvirtąjį ketvirtį neaugusi Vokietijos ekonomika bei nuogąstavimai dėl silpnesnio 2010 m. pirmojo ketvirčio, kai dėl itin šaltos žiemos strigo dauguma inžinerijos darbų šalyje
Azija
Šįryt Kinijos akcijų indeksai buvo pakilę daugiau nei 2 proc., o daugiausia prie jų augimo prisidėjo brangusios technologijų bei sveikatos priežiūros sektoriuose veikiančių įmonių akcijos. Pranešta, kad praėjusią savaitę Kinijoje atidarytų naujų vertybinių popierių sąskaitų skaičius buvo didžiausias per paskutinius tris mėnesius. Tai tik parodo, kad šios šalies gyventojų susidomėjimas vertybinių popierių rinkomis nemažėja, ypač realiosioms indėlių palūkanų normoms tapus neigiamoms. Beje, vakar Pasaulio bankas padidino Kinijos ekonomikos augimo prognozę nuo 9 proc. iki 9,5 proc. ir kartu dar kartą perspėjo šią šalį dėl augančio turto kainų burbulo, kurį padėtų sustabdyti bazinės palūkanų normos pakėlimas.
Japonijos centrinis bankas padvigubino paskolų, teikiamų trims mėnesiams, sumą iki 20 trln. jenų (apie 555,4 mlrd. Lt) bei paliko nepakeistą vienos nakties palūkanų normą (0,1 proc.). Reaguodamos pirma į laukiamas, vėliau - į jau paskelbtas naujienas, Japonijos penkerių metų obligacijų kainos augo trečią dieną iš eilės ir dabar jų pajamingumas siekia 0,5 proc. Dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo puse bazinio punkto ir siekia 1,34 proc. Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“, kaip ir kiti regiono indeksai, augo reaguodami į JAV naujienas.
Baltijos šalys
TVF pranešė, kad Latvijos fiskalinis deficitas 2009 m. galėjo siekti 7,1 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau nei su TVF sutartas 13 proc. BVP deficitas. Latvijai pasisekė susitvarkyti su fiskalinės politikos iššūkiais, o įtampa finansų rinkose šiuo metu itin sumažėjusi – susitraukė tiek tarpbankinės palūkanų normos, tiek beveik išnyko spaudimas fiksuotam valiutos kursui. Latvija parodė, kad gali imtis visų reikiamų veiksmų, o siekiant įsivesti eurą kaip įmanoma greičiau, jai šiuo metu reikia neiškrypti iš dabartinio kurso.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos mažmeninės prekybos apimtys sausį smuko labiausiai per keturis mėnesius dėl vis dar silpnos vartotojų paklausos, nors ekonomika ir atsigauna. Prekybos apimtys smuko 5 proc. metiniu tempu, nors naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi perpus mažesnio nuosmukio.
Darbo vietų skaičiaus mažėjimas Lenkijoje vasarį sulėtėjo – smuko 1,1 proc., palyginti su 1,4 proc. sausį. Vidutiniai atlyginimai sausį augo 2,9 proc. metiniu tempu, kai sausį ūgtelėjimas siekė 0,5 proc. Abu skelbti rodikliai atitiko rinkos dalyvių lūkesčius.
Antradienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje smarkiai kilo į viršų ir jau perlipo 82 JAV dolerių už barelį ribą. Teigiamos nuotaikos finansų rinkose, susilpnėjęs JAV doleris svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu bei OPEC atstovų komentarai daugiausia prisidėjo prie naftos brangimo. Vakar OPEC atstovai pradėjo rinktis Vienoje, kurioje šiandien įvyks organizacijos narių susitikimas. Rinkos dalyviai vienareikšmiškai tikisi, kad bus paliktas sprendimas išlaikyti naftos gavybos kvotas nepakeistas. Iš atskirų atstovų komentarų galima prognozuoti, kad OPEC būtų pasiryžusi kelti gavybos kvotą tik 2010 m. pabaigoje, tačiau tam reikia, kad naftos paklausa pasaulyje augtų didesniu tempu. Be to, pastaruoju metu vis mažėja OPEC narėms nustatytų kvotų laikymasis ir panašu, kad į rinką patiekiama daugiau naftos nei egzistuoja jai paklausa. Tai turėtų būti pakankamai rimta kliūtis naftos kainai kilti, nors vis dar palanki situacija finansų rinkoje gali prisidėti prie kainos išsišokimų. Beje, vakar Amerikos naftos institutas paskelbė apie praėjusią savaitę JAV mažiau nei tikėtasi išaugusias žaliavinės naftos atsargas, o tai taip pat suteikė teigiamų lūkesčių investuotojams.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar paaugo 1,4 proc. Metalo kainą į viršų kėlė susilpnėjęs JAV doleris bei geros nuotaikos finansų rinkose. Be to, Londono metalų biržos sandėliuose toliau krinta vario atsargos, nors reiktų pastebėti, kad pradėjo mažėti pažymų apie sandėlius paliksiantį varį skaičius, o tai gali rodyti, kad atsargų kritimo tempai ims smukti. Beje, reiktų pastebėti, kad Kazachstano atstovai vakar pareiškė, kad šalis planuoja 25 proc. padidinti vario gamybą šalyje iki 2015 m. Dabar Kazachstane pagaminama 400 tūkst. t. vario, arba kiek daugiau nei 2 proc. viso kasmet pagaminamo vario pasaulyje.
Apžvalgą parengė banko „Finasta“ analizės departamento analitikai.
„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
Vyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Dėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
Ilgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Didžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.