Finansai

„Jau antrą mėnesį iš eilės gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo sparčiau. Pagrindine jų didėjimo priežastimi ir toliau išlieka tai, kad gyventojai negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų finansų įstaigoms. Būtent šioms įmonėms vasarį sparčiausiai ir augo gyventojų pradelstos skolos.

Tačiau pastebima tendencija, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už telekomunikacijų paslaugas, elektrą – tokie įsiskolinimai auga nežymiai arba mažėja“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Jis primena, kad bankams, suteikusiems paskolas būstui, kurių įmokų grąžinimas dėl objektyvių priežasčių vėluoja, labai svarbu, ar gyventojai sugeba laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas.

Vasarį gyventojai padengė daugiau nei 46,4 mln. Lt pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 3 mln. Lt mažiau nei sausį.

Iš visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų vilniečiai yra sukaupę 45 proc., klaipėdiečiai – 15 proc., kauniečiai – 14 proc. Mažiausiai pradelstų skolų turi Pagėgių, Lazdijų ir Neringos gyventojai.

Vasarį, kaip ir pastaruosius kelis mėnesius, nepakito labiausiai ir mažiausiai prasiskolinusių miestų sąrašas, kuris nustatomas pagal gyventojų ir pradelstų įsiskolinimų skaičiaus santykį. Ir toliau tarp labiausiai prasiskolinusių miestų išlieka Akmenė, Šilutė, Šilalė, Kelmė, Ukmergė, o mažiausiai prasiskolinusiais – Neringa, Lazdijai, Skuodas, Birštonas ir Molėtai. Šiame sąraše Klaipėda yra 14-oje vietoje, Kaunas – 24-oje, o Vilnius – 29-oje.