Žemės ūkis

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) lėšomis gali būti finansuojamos tik pagal nustatytą tvarką įsigytos prekės, paslaugos ar darbai. Todėl ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, veiklą kaimo vietovėje plėtojantys verslininkai ir kiti, jau besikreipę ar dar tik ketinantys kreiptis paramos pagal investicines KPP priemones, turi skirti ypatingą dėmesį pirkimų organizavimui. Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reikia vadovautis įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, yra trys: Didžiausiųjų įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones nustatymo metodika, Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės ir Viešųjų pirkimų įstatymas.

Pirkimai pagal įkainius

Paprasčiausia prekes, paslaugas ar darbus įsigyti pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Didžiausiųjų įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones nustatymo metodiką.

Metodikoje nurodomos tam tikros prekių, paslaugų ir darbų grupės: žemės ūkio technika, kompiuterinė ir programinė įranga, statiniai, mokymai, seminarai, lauko dienų organizavimas, kurių įsigijimas finansuojamas paramos lėšomis. Jei prekė ar paslauga įtraukta į metodiką, ūkininkui ar kitam paramos gavėjui (išskyrus perkančiąsias organizacijas) nereikia vykdyti sudėtingesnių pirkimo procedūrų – konkurso ar apklausos. Jam pakanka susirasti prekės tiekėją, gauti iš jo pasiūlymą ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Tuo tarpu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ūkininkui mokėtiną didžiausią paramos sumą apskaičiuoja remdamasi metodikoje nustatytu įkainiu. Pavyzdžiui, pareiškėjas stato 600 kubinių metrų šildomą šiltnamį. 1 kubinio metro kaina pagal metodiką 156 Lt, todėl tinkamų finansuoti išlaidų suma, pritaikius naujos statybos didžiausiąjį įkainį šio tipo statiniui, bus 84 240 Lt.

Taisyklės – daugumai paramos gavėjų

Jei perkamai prekei ar paslaugai didžiausiasis įkainis nėra nustatytas, reikia vadovautis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis arba Viešųjų pirkimų įstatymu. Kuriuo iš šių dviejų teisės aktų vadovautis, pasirenkama priklausomai nuo paramos gavėjo statuso. Dauguma KPP paramos gavėjų – ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, verslininkai, perdirbėjai – gali įsigyti KPP lėšomis finansuojamus pirkinius pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles.

Remiantis šiomis taisyklėmis, pirkimai gali būti atliekami dviem būdais – apklausa arba konkursu. Vienas ar kitas pirkimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į pirkimo vertę.

Jeigu prekių ar paslaugų vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o perkamų darbų vertė neviršija 2,5 mln. Lt, neįskaitant PVM, gali būti atliekama apklausa. Kuo mažesnė pirkimo vertė, tuo paprastesnė ir apklausos forma. Įsigyjant prekių, paslaugų ar darbų už daugiau kaip 100 tūkst. be PVM, apklausa turi būti vykdoma raštu. Jeigu suma mažesnė, užteks ir žodinės apklausos.

Pirkimai konkurso būdu privalo būti organizuojami tada, kai prekių ar paslaugų vertė yra didesnė kaip 500 tūkst. Lt, o darbų – didesnė kaip 2,5 mln. Lt. Vis dėlto šį pirkimo būdą leidžiama pasirinkti ir nepriklausomai nuo pirkimo vertės. Iš tiekėjų gauti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Apie vykdomą konkursą privaloma skelbti nacionaliniame šalies dienraštyje, platinamame visoje Lietuvoje.

Perkančiosioms organizacijoms – kita tvarka

KPP paramos gavėjų tarpe yra organizacijų, kurios, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Tai savivaldybės, vietos veiklos grupės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Šias organizacijas vienija vienas bruožas – didžiąją dalį savo veiklos finansavimo jos gauna iš nacionalinio biudžeto. Pavyzdžiui, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos yra priskiriamos perkančiosioms organizacijoms, todėl, kad jos naudojasi milijonine KPP parama pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

Perkančiosios organizacijos, skirtingai nei ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, vykdydamos pirkimus turi vadovautis ne žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintomis taisyklėmis ar metodika, o Viešųjų pirkimų įstatymu. Šiame įstatyme apibrėžtos pirkimų procedūros yra sudėtingesnės. Tiesa, jei pirkimo vertė neviršija nustatytų tarptautinio pirkimo sumų – 16 728 816 Lt darbams bei 666 390 Lt prekėms ir paslaugoms, pirkimai vykdomi supaprastinta tvarka. Tuomet organizacija turi pasitvirtinti supaprastintąsias pirkimų taisykles. Supaprastintos pirkimo taisyklės turi būti paskelbtos ne vėliau kaip per tris dienas nuo jų patvirtinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tik paskelbus taisykles, galima vykdyti viešuosius pirkimus.

Pirkimai, kurių suma neviršija iki 100 tūkst. Lt prekėms ar paslaugoms įsigyti arba iki 500 tūkst. Lt darbams atlikti, laikomi mažos vertės. Juos gali organizuoti ir paskirtas vienas pirkimo organizatorius. Jei minėtos sumos yra didesnės, tuomet organizavimui turi būti sudaryta viešųjų pirkimų komisija.

Tiesa, pirkimus nebūtinai turi vykdyti pati organizacija – tai atlikti ji gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją.

Tiek žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintas taisykles ir metodiką, tiek Viešųjų pirkimų įstatymą galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo, Žemės ūkio ministerijos bei NMA tinklalapiuose. Visus pirkimus reikia vykdyti kruopščiai pagal teisės aktų reikalavimus. Ūkininkai ir kiti paramos gavėjai, prieš vykdydami kiekvieną pirkimą, turėtų nepamiršti peržiūrėti naujausių teisės aktų redakcijų, kad nebūtų vadovaujamasi negaliojančiomis nuostatomis. Iškilus bet kokiems neaiškumams, paramos gavėjai gali kreiptis konsultacijų į NMA.