Energetika

Juos taikant būtų investuojama į naujas tarpvalstybines jungtis, atgalinio dujų perdavimo pajėgumus ir saugyklas.

Praeitų metų liepą Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama užtikrinti dujų tiekimo saugumą. Europos ryžtą stiprinti energetinį saugumą sustiprino Rusijos ir Ukrainos konfliktai dėl dujų tiekimo. 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES šalių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. ES importuoja virš 60 proc. jai būtinų gamtinių dujų. Šis reglamentas svarbus Lietuvai, kuri priskiriama prie žemiausią tiekimo patikimumą turinčių ES valstybių narių.

Ketvirtadienį Europos Parlamento Pramonės ir energetikos komiteto patvirtintoje ataskaitoje numatyta valstybių pareiga užtikrinti dujų atsargas, taip pat padėti viena kitai įveikti dujų tiekimo krizes. Teigiama, jog Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas reikšmingai sustiprintų dujų tiekimo saugumą.

Pagal reglamento projektą ES šalys, jų institucijos ar dujų bendrovės neturėtų teisės apriboti dujų tiekimo ES vidaus vamzdynais. Sutrikus dujų tiekimui, rinkos dalyviams pirmiausia turėtų būti leista reaguoti patiems. Jei to nepakaktų – padėtį turėtų bandyti pagerinti valstybių institucijos. Tik tuomet, kai ir to nepakanka – galėtų įsikišti regioninės struktūros bei ES.

Kai Sąjungos šalies dujų importas iš ES nepriklausančių valstybių per dieną sumažėja daugiau kaip 10 proc., joje būtų skelbiama ypatingoji padėtis. Jei ją paskelbtų bent dvi ES šalys arba jei per dieną bendras dujų importas iš Sąjungai nepriklausančių šalių į ES sumažėtų daugiau kaip penktadaliu, būtų skelbiama ES masto ypatingoji padėtis.

Pagal EP komiteto priimtas pataisas kiekviena ES šalis būtų įpareigota užtikrinti, kad sugedus pagrindinei dujų tiekimo infrastruktūrai, likusia galėtų būti per dieną patiekta tiek dujų, kiek jų buvo tiekiama tą dieną, kai per pastaruosius 20 metų buvo didžiausia jų paklausa.

Esant labai dideliems šalčiams (kurie statistiškai būna kartą per 20 metų) arba ypatingajai padėčiai, valstybės ir tiekėjai turėtų užtikrinti dujų tiekimą namų ūkiams bent 45 dienas (pirminiame reglamento projekte buvo 60 dienų). Šalys galėtų nutarti suteikti tokias pat garantijas ir mokykloms bei ligoninėms, jei krizių metu tai nesukliudytų įgyvendinti jų pareigos užtikrinti dujų tiekimą gyventojams ar krizės ištiktoms kitoms ES narėms.

Europos Komisija kartu su kitomis Sąjungos bei šalių institucijomis būtų įpareigotos siekti kuo greičiau užbaigti esamus ES patvirtintus dujų tiekimo įvairinimo projektus, kurie iš esmės sustiprintų dujų tiekimo saugumą. Reglamento priede minima, jog Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas šioje srityje reikšmingai sustiprintų dujų tiekimo saugumą.

Per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo vamzdynų operatoriai bei savininkai privalėtų užtikrinti galimybę tiekti dujas abiem kryptimis (reversu). Numatant reversinio tiekimo pajėgumus, turėtų būti atsižvelgta ne tik į ekonominį aspektą, bet ir į tiekimo saugumą bei bendrą ES vidaus rinkos padėtį. Atskirais atvejais Europos Komisija galėtų suteikti išimtį iš šios prievolės, jei jo įdiegimas kainuotų gerokai daugiau negu iš jo gaunama nauda tiekimo saugumui.

Valstybės arba jų grupės būtų įpareigotos parengti prevencinių veiksmų ir ypatingų padėčių planus, kurie apimtų dujų tiekimo diversifikavimą ir jungtis su kaimyninėmis šalimis bei bendru ES vamzdynų tinklu. Europos Komisija taip pat turėtų sukurti ilgalaikio dujų tiekimo diversifikavimo strategiją. Tuo tarpu kiekviena ES šalis turėtų paskirti už dujų tiekimo saugumą atsakingą instituciją, kuri kas dvejus vertintų grėsmes, įskaitant geopolitines, o ES turėtų įsteigti „dujų koordinavimo grupę“ iš valstybių ir Sąjungos agentūrų atstovų.