Pasaulio ekonomika

JAV

Penktadienį JAV akcijų rinką žemyn nutempė pranešimas, kad Indijos centrinis bankas netikėtai sumažino bazines palūkanų normas. Rinkos dalyviai baiminasi, kad prasidėjęs pinigų politikos griežtinimas, kaip ir Kinijos atveju, gali apriboti šios vienos didžiausių pasaulio ekonomikų plėtrą. Nerimą stiprino ir Europos politinių lyderių nesutarimai dėl finansinėje duobėje atsidūrusios Graikijos gelbėjimo veiksmų.
 
Savo ruožtu sustiprėjęs JAV doleris smogė ir žaliavų bei jų gamintojų akcijų kainoms. Bankų akcijas žemyn nutempė banko „Goldman Sachs“ analitikų neigiama linkme peržiūrėtos finansų sektoriaus perspektyvos. Be to, prie pelnų nusigriebimo prisidėjo ir paskelbti technologijų bendrovės „Palm“ prastesni, nei tikėtasi, naujausi ketvirčio veiklos rezultatai.
 
Pastarosios išmaniuosius telefonus gaminančios bendrovės akcijos kaina smigo žemyn net 29 proc. iki 4,59 JAV dolerio. Įmonė taip pat įspėjo, kad dėl itin vangaus jos gaminių pirkimo prikaupė daug atsargų sandėliuose, o tai gali didinti nuostolius ir artimiausioje ateityje. Pasak kai kurių analitikų, dėl nepakankamų konkurencinių pranašumų „Palm“ ateities perspektyvos gana miglotos, netrūksta ir manančiųjų, kad bendrovė bankrutuos jau po vienerių metų.

Vakarų Europa

Penktadienį didžioji dalis Vakarų Europos akcijų prekybos sesijos pabaigoje smuko, nors didesniąją vakarykštės prekybos dalį indeksai judėjo į viršų paskatinti bankų sektoriaus atstovų akcijų kilimo. „Lloyds“ banko akcija vakar kilo 8,2 proc., kai jo atstovai vakar pranešė, kad per pirmąsias dešimt šių metų savaičių prekyba banke buvo intensyvi, o 2010 m. tikimasi būsiant pelningus. Vėliau Vakarų Europos akcijų indeksus pakirto banga, nuvilnijusi per viso pasaulio rinkas, kai Indijos centrinis bankas netikėtai pakėlė bazinę palūkanų normą 25 baziniais. Į rinkas vėl grįžo nerimas dėl prasidėsiančio platesnio masto pinigų politikos griežtinimo, kuris pakirs ekonomikos plėtros tempus. Iš karto neigiamai sureagavo kalnakasybos bendrovių akcijų kainos – didžiausios Indijos vario gamintojos „Vedanta“ akcijos atpigo 3,1 proc. Kitos stambios kalnakasybos bendrovės pigo 1,6-2,5 proc.

Šią savaitę iš ekonominės arenos vis dar buvo neišnykusios diskusijos dėl Graikijos skolos. Pastaruoju metu nesutariama kiek ir kaip Europos Sąjungos valstybės turėtų pagelbėti šaliai ir ar pastarajai vis dėl to neteks kreipti paramos į Tarptautinį valiutos fondą, kuris jau anksčiau padėjo spręsti mokumo problemas tokioms šalims Islandija, Latvija ar Vengrija.

Kai kurių analitikų nuomone akcijų rinkos šiuo metu jau yra kiek pervertintos ir akcijų indeksai susiduria su vis didesniu pasipriešinimu. Ekonominių rodiklių prasme kita savaitė Vakarų Europoje gali sulaukti daugiau dėmesio, nes pirmadienį skelbiama D. Britanijos vasario mėnesio infliacija. Kol kas tikimasi, kad kainos per mėnesį galėjo šoktelėti net 0,5 proc. Trečiadienį skelbiamas Vokietijos verslo pasitikėjimas – kol kas analitikai prognozuoja nuotaikas išliksiant daugmaž tame pat lygyje kaip ir prieš mėnesį.

Azija

Vakar Indijos centrinis bankas pirmą kartą per beveik dviejų metų laikotarpį pakėlė bazinę palūkanų normą šalyje 0,25 proc. punkto. Centrinio banko skolinimo palūkanų norma pakelta iki 5,0 proc., o skolinimosi palūkanų norma iki 3,5 proc. Tokių veiksmų centrinis bankas yra priverstas imtis, siekdamas suvaldyti šalyje įsibėgėjančią infliaciją – vasario mėn. didmeninių kainų indeksas buvo 9,9 proc. aukštesnis nei prieš metus. Manoma, kad Indijos centrinis bankas bus priverstas dar kartą kelti bazinę palūkanų normą artimiausiu metu.

Japonijos centrinis bankas (CB) vasarį padidino likvidumą rinkoje supirkdamas Japonijos Vyriausybės obligacijas – šių vertybinių popierių turima pozicija padidėjo iki 51 trl. jenų (apie 1446 mlrd. litų). Pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ cituojamo „Nikkei“ laikraščio, tai didžiausia turima pozicija per dvejus metus.

Vidurio ir Rytų Europa

Turkijos centrinis bankas, kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, bazines palūkanų normas paliko nepakitusias. Šiuo metu Turkijoje vienos nakties skolinimosi palūkanos 6,5 proc., o skolinimo – 9 proc. Centrinio banko pranešime užsiminama, kad infliacijos lūkesčiai yra gerokai sumažėję, todėl tikėtina, kad palūkanų normos išliks nepakitusios ilgą laikotarpį t.y. iki 2011 metų pradžios.

Žaliavos

Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos kaina „NYMEX“ biržoje smarkiai smuko, sustiprėjus JAV doleriui svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu. Nafta po pietų, Indijos centriniam bankui paskelbus apie bazinės palūkanų normos pakėlimą šalyje, labai greitai atpigo 2 JAV doleriais už barelį, bet sesijos prekybos pabaigoje kaina šiek tiek atsistatė. Pirmadienį bus paskutinė balandžio mėn. naftos pristatymo ateities sandoriais prekybos diena, tad kitos savaitės pradžioje galime laukti nemažų kainos svyravimų.

Aukso kaina vakar krito daugiau nei 20 JAV dolerių už Trojos unciją, tačiau ji sugebėjo išsilaikyti aukščiau 1100 JAV dolerių už barelį. Sustiprėjęs JAV doleris svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu bei Indijos centrinio banko pranešimas apie pakeltą bazinę palūkanų normą tapo svarbiausiais veiksniais, lėmusiais aukso kainos nuosmukį. Be to, investuotojai prieš savaitgalį uždarinėjo turimas aukso pozicijas, bijodami to, kad situacija pirmadienį gali būti sudėtingesnė. Visgi „Bloomberg“ apklausti aukso analitikai prognozuoja, kad ateinančią savaitę aukso kaina turėtų išaugti. Taip mano dešimt iš septyniolikos apklaustųjų.

Vario kaina vakar krito 0,7 proc. dėl tų pačių priežasčių, kurios lėmė ir kitų žaliavų pigimą. Savaitės kainos pokytis išliko teigiamas. Investuotojams teigiamų lūkesčių kelia mažėjančios vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose, nors situacija Kinijos Šanchajaus biržoje yra priešinga – ten atsargos kaupiasi labai sparčiai. Tai, kad Indijos centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą ir panašu, kad tokio veiksmo teks imtis Kinijai, gali turėti neigiamos įtakos visai vario biržai, kurioje egzistuoja nemaži spekuliacinio kapitalo srautai.

Apžvalgą parengė banko „Finasta“ analizės departamento analitikai.