„Reikia liautis naudoti istorinius duomenis subsidijų skaičiavimui. Šiam metodui šiandien jau vietos, – sakė D.Čiolosas Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje. – Mes turime taip skirstyti išmokas, kad šis paramos dalijimas būtų teisingesnis", – pridūrė jis.
Tiesioginių išmokų skirtumai ES šalyse yra labai dideli. Daugiausia, apie 500 eurų už hektarą, gauna Graikijos ir Maltos ūkininkai. Vokietijoje jos sudaro 300, Prancūzijoje 250, Ispanijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje vidutiniškai 200 eurų už hektarą. Šie skirtumai kyla iš istorinių produkcijos gamybos duomenų, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant išmokas skirtingose šalyse.
Išmokų suvienodinimas po 2013 m. yra vienas iš svarbiausių naujųjų ES šalių siekių, susijusių su Bendrosios žemės ūkio politikos reforma.
D.Čiolosas pareiškė, kad visų pirma reikia nustatyti naujus Bendrosios žemės ūkio politikos ir subsidijų tikslus (pvz., kainoms stabilizuoti ir ūkininkų pajamoms užtikrinti, išsaugoti užimtumą žemės ūkyje), o tik tada nustatyti kriterijus, kuriais remiantis išmokos bus skaičiuojamos visose 27-iose valstybėse narėse.
Pirmadienį eurokomisaras pradėjo viešas konsultacijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities Europos Sąjungoje. Jis priminė, kad per pastaruosius metus, o ypač 2003 m. ir 2008 m. Bendroji žemės ūkio politika jau patyrė rimtų permainų, kuriomis siekta modernizuoti šį sektorių ir orientuoti jį į rinką. Naujoji reforma numatys esmines permainas, atsižvelgiant į naujus ilgamečius biudžeto planus po 2013 m. ir naują ekonomikos strategiją „Europa 2020”.
„BŽŪP galėtų labiau prisidėti prie pažangaus, darnaus ūkio augimo bei priimti naujus ekonominius, socialinius, aplinkosauginius, technologinius ir klimato iššūkius. Ji taip pat turi labiau atsižvelgti į 27 ES šalių ūkininkų veiklos ir ūkių įvairovę”, – sakė D.Čiolosas.
Dabar Europos Komisija nenori kalbėti apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą. „Diskutuoti apie išteklius galima bus vėliau. Dabar mes turime skirti laiko idėjoms, išklausyti visų socialinių partnerių lūkesčius, – sakė komisaras. - Laukiu ūkininkų, aplinkosauga ir gyvūnų gerove besirūpinančių organizacijų, vartotojų pasiūlymų. Diskusijos turi būti plataus masto."
Konsultacijos, kurioms sukurta interneto svetainė, tęsis iki šių metų birželio mėn. Besibaigiant 2010 metams Europos Komisija apibendrins nuomones bei siūlymus ir pateiks komunikatą dėl BŽŪP ateities po 2013 metų.