Žemės ūkis

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, iki šiol Lietuvoje yra draudžiami javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėliai, tačiau keičiantis klimatui labai aktualus tampa ir sodų bei daržų draudimas, nes ši žemės ūkio sritis patiria labai daug nuostolių. "Deja, Lietuvoje jų drausti niekas nenori", - pabrėžė R. Krasuckis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" atstovai jau pernai aplankė daugelį Lietuvos verslinių sodų bei daržų ir tik įsitikinę, jog čia laikomasi aukštų augalų auginimo ir priežiūros technologinių reikalavimų, ryžosi bendradarbiauti su Lietuvos augintojais.

Pasak Vokietijos bendrovės Draudimo departamento vadovo Michaelio Losche, tiesiogiai atsakingo už sodų ir vaisių draudimo plėtrą Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, bendrovė jau daugiau kaip 15 metų veikia 7 šalyse ir draudžia nuo krušos. Jis pažymėjo, kad šalių pageidavimu, jau treji metai yra rengiamas ir draudimas nuo liūčių, tačiau iki galutinio produkto gali tekti palaukti dar bent dvejus metus. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbių pageidaujami draudimai nuo medžių nušalimo bei pavasarinių šalnų kitose ES šalyse neturėtų paklausos, todėl Lietuvai reikėtų atskirai rengti draudimo sąlygas.

"Draudžiant sodus ir daržus svarbiausia yra kokybė, tad ir draudžiama dėl žalos, padarytos augalų kokybei, nes dėl jos vaisiai ir daržovės gali visiškai prarasti prekinį patrauklumą. Ypač brangu yra įveisti sodus, tad juos žala gali visiškai pražudyti", - sakė M. Losche.

Jis taip pat pažymėjo, jog šis draudimas yra sudėtingas, nes kiekvienos rūšies augalams tenka numatyti skirtingas draudimo sąlygas, mat kruša vis kitaip paveikia kiekvieną augalą. Čia reikia ir itin patyrusių, kvalifikuotų žalų vertintojų. Bendrovė draudžia apie 25 augalų rūšis - sėklavaisius, braškes, burokėlius, salotas, ridikus ir kt., tačiau daugiausia Vokietijoje draudžiama svogūnų. Jie draudžiami per visą auginimo ir derliaus nuėmimo procesą - nuo sėklų sudygimo iki svogūnų

išvežimo iš lauko ir net jų išdžiovinimo.

Svečias pateikė vidutines Vokietijos sodų ir daržų augalų hektaro vertes, nuo kurių yra mokamos įmokos ir kompensuojama žala, pabrėždamas, kad kiekvienas ūkininkas augalo hektaro vertę gali nustatyti individualiai (1 ha obuolių vertė - 7 900 eurų, kriaušių - 8 700, braškių - 14 400, salotų - 9 400, kopūstų - 5 800, žiedinių kopūstų - 7 900 ir pan.).

Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" prezidento Aloyzo Grygalio, sodininkai tikrai sutiktų mokėti įmokas, jei jas bent 75 proc. paremtų valstybė. "Sodų plotai nėra dideli, tad biudžetui tai nebūtų didelis krūvis, juo labiau kad jis sugrįžtų atgal per mokesčius", - tvirtino A. Grygalis.

"Sodai - ne pasėliai, jų neatsėsi. Sodams atkurti reikia kelerių metų ir labai daug investicijų, tad jei norime išlaikyti sodininkystę, turime sulaukti ir paramos", - sakė A. Grygalis. Jis taip pat pabrėžė, jog tokie šalčiai, kokie buvo praėjusią žiemą, kai nemaža dalis sodų iššalo, patirta apie 7 mln. litų nuostolių (neskaičiuojant prarasto derliaus), turėtų būti laikomi stichine nelaime, o ne draudiminiu įvykiu. Jie pasikartoja kartą per 20-30 metų, todėl nuostolius už juos turėtų padengti valstybė.

"Kiti žalos atvejai, kaip kruša ar šalnos, turėtų būti laikomi draudiminiais įvykiais ir dėl jų turėtume tartis su draudikais", - įsitikinęs A. Grygalis. Jis neabejoja, kad sodininkams ir draudikams kartu intensyviai dirbant per kelis mėnesius galima sukurti draudimo sąlygas, pritaikytas Lietuvos augintojams.

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pažymėjo, kad Lietuvos gamtinės sąlygos kur kas atšiauresnės negu daugelyje Europos valstybių, kuriose draudžiama tik nuo krušos. Lietuvos daržininkai labai kenčia ir nuo ankstyvų šalnų bei liūčių - jei derliaus jos visiškai ir nesunaikina, tai parandama kokybė, produkcija tampa netinkama parduoti. Z. Cironkienė apgailestavo, kad daržovių plotų kasmet deklaruojama vis mažiau, nes produkcijai keliami labai dideli reikalavimai, didelę įtaką daro ir konkurencija su Lenkija, tad žemdirbiai renkasi lengvesnes veiklos sritis.

"Šiemet buvo deklaruota apie 2,5 tūkst. ha daržovių plotų. Jei draudikai pasiūlytų patrauklias draudimosi sąlygas, manau, kad draustųsi tik versliniai ūkiai ir pirmaisiais metais būtų apdraustas ne didesnis kaip 1 tūkst. ha plotas. Siekiant išlaikyti daržininkystę, valstybė turėtų kompensuoti ne mažiau kaip 65 proc. draudimo įmokų", - svarstė Z. Cironkienė.