Finansai

"Nusprendėm, kad aludariai turi atsigręžti į alų kaip į produktą", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė gildijos prezidentas.

Gal paaiškintumėte, ką tas atsigręžimas konkrečiai reiškia?

Asociacija tai - lobizmas, įtaka geresnės įstatyminės aplinkos sukūrimui, tai - pelnas. O gildija labiau sietina su meistryste, produkto kokybe ir svarbiausia, - su aludarių garbe. Mūsų gildija turi savąjį garbės kodeksą, kurį pažeidusieji gali susilaukti ir pačios rimčiausios sankcijos - būti išmesti iš gildijos, apie tai paskelbiant plačiajai visuomenei.

Ar bent kartą iki to jau buvote priėję?

Džiaugiamės, kad tokių priemonių iki šiol neprireikė imtis prieš aludarių gildijos narius. Gildija turi arbitražą. Jo sprendimu nustatoma: buvo pažeidimas ar nebuvo. Taigi aludarių gildija - ne vien bendraminčių, vienos verslo šakos įmonių klubas. Gildijos narėms visų pirma rūpi alaus kategorijos ir aludarių, kaip pramonininkų, geras įvaizdis, ir, žinoma, alaus kokybė.

Vienas suaugęs vokietis vidutiniškai per metus, kaip skelbia statistika, išgeria po 120 litrų alaus. Kiek jo išgeriame mes, lietuviai, ir ar aludarių gildija linkusi prisiimti kaltinimus dėl spartinamo tautos nugirdymo, apie ką neretai su įkarščiu kalbama iš gan aukštų tribūnų?

Visų pirma pasakysiu: skaudu girdėti, kad alus sulyginamas tiesiog su alkoholiu. Beje, Lietuvoje pastebimai auga nealkoholinio alaus vartojimas. Tai rodo, kad alus nėra vien tik alkoholinis gėrimas. O kur jūs matėte nealkoholinę degtinę? Alų žmonės geria dėl alaus, ne vien dėl alkoholio. Pagal statistiką mes nuo vokiško rodiklio atsiliekame: vienam suaugusiam lietuviui per metus dabar tenka 84 litrai išgerto alaus.

 Ką Jūsų vadovaujamai organizacijai reiškia pasakymas "aludarystė - socialiai atsakinga pramonė"?

Tai visų pirma "Aludarių garbės kodeksas" su visais įsipareigojimais. Be to, Lietuvos aludarių gildija turi savo socialinės atsakomybės biudžetą, kurio lėšos naudojamos remti tai, ką nelabai noriai remia kiti, pavyzdžiui, sporto veteranus, kurie, nužengę nuo aukštų pjedestalų, šiandien jau plačiajai visuomenei ir valdžiai nebeįdomūs, moterų krepšinį, rankinį, oro balionų, dviračių ar kitokį, mažiau remiamą, sportą, jaunuosius mokslininkus ar tiesiog vaikų namus. Tyliai ramiai, nesireklamuodami ir neprašydami atsidėkojimo pervedame pinigus ir į labdaros sąskaitas. Vieni pirmųjų 10 tūkst. Lt paskyrėm sudegusiai Labanoro bažnyčiai atstatyti. Ir reklamos iš to nedarom. Mūsų nuostata paprasta ir aiški: kur galim padaryti gerą darbą, - darom.

Kažkaip labai gražiai čia viskas atrodo, tai gal Jūs netgi stosit piestu (drauge su blaivybės puoselėtojais) prieš Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovus, kurie Seime inicijuoja įstatymo pataisą pratęsti alkoholio prekybos laiką?

Na, to tai tikrai nedarysim. Nes nenorim, kad bobulėms, naktimis prekiaujančioms pilstuku ar kitokiu, vaizdžiai pasakius, šamarliaku, būtų suteiktas dar didesnis monopolis. Geriau jau tegul oficialiai veikia kiek ilgiau alkoholiu prekiaujančios parduotuvės, ir tie, kam jo būtinai reikia, nusiperka tikrą produktą, nerizikuodami numirti nežinia kokio gėralo paragavę.

Kita vertus, atkreipkim dėmesį, kaip prie draudimo pardavinėti alkoholinius gėrimus prisitaikė legalūs pardavėjai. Perkrikštijo parduotuves į visą parą veikiančius barus - jų yra visuose miestuose. Pastato prie kokio paviljono, kuris iš tolo reklamuoja ir 24 val. per parą trunkančią prekybą vysto, palaikį staliuką, prie kurio niekas niekada neprisėda, nes ir kėdžių nėra. Per kiosko ar paviljono langelį parduoda (netgi be baro antkainio) degtinės butelį. Ir viskas ramu: įstatymas nepažeistas?

Tai gerai, jei ir alaus kam nors naktį prireikia tokiam pačiam pseudobare nusipirkti?

Tai jau ir vienintelė vieta, kur galima naktį alaus gauti, nes bobulės naktimis alumi tikrai neprekiauja. Kultūringas žmogus, aišku, pas bobulę, nebėgs. Bet tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, ją susiras. Juolab kad bobulės "produkcija" mažiau kainuoja negu visą parą veikiančio baro. Pilstuko pardavinėtojai kur kas didesnę maržą gauna.

Naktį net labai norėdamas alaus nusipirkti vargu ar gausi. Nors alkoholiu prekiauja ir taksistai, ir gėlių pardavėjos, bet alus jiems - per menkas verslas. Žinoma, nemanau, kad alų būtina per naktį pardavinėti, bet nors iki 11 val. vakaro neturėtų būti daroma kliūčių tiems, kurie nori ne pasigerti, o tik alaus atsigerti.

O gal - pagirtinos pastangos tų, kurie nors tariamai mėgina varžyti "juodvarnių" ar kitokiu vardu pasivadinusios firmos kioske, paviljone alkoholio naktinę prekybą. Gal naudingi - draudimai, kurie galbūt kažką apsaugo nuo prasigėrimo?

Kas nori, - tas susiranda. Nesu linkęs kaltinti verslininkų, kurie naktimis alkoholiu prekiauja baruose. Politikai priverčia žmones taip elgtis, apeidinėti įstatymus. Kai juos griežtina, tai tie, kurie skaidriai nori daryti verslą, aišku, įstatymų laikosi. O kitas, žiūrėk, tuoj pat suranda spragą.

Bet aš nemanau, kad tai yra gerai. Draudimų galėtų būti mažiau, tačiau daugiau dėmesio derėtų skirti alkoholio vartojimo kultūrai ir švietimui. Būtina žmonėms nuolatos moksliškai aiškinti apie besaikio alkoholio vartojimo žalą.

Draudimų šalininkai sako, kad alkoholio vartojimą skatina išradinga ir įtaigi (apskritai - bet kokia) alkoholio reklama. O kaip Jums atrodo: ar reklama yra kalčiausia, kad patvoriais vis daugiau mūsų neblaivių piliečių prigula pailsėti, o žiemą jie, už nieką niekam nemokantys, užplūsta ligoninių priimamuosius ir mokesčių mokėtojų pinigus eikvoja, naudodamiesi šilta pastoge bei medikų paslaugomis?

Alkoholizmas atsiranda tikrai ne dėl reklamos, bet dėl žmogaus poreikio svaigintis. Tie patvoriniai "pavargėliai", patikėkit, neskaito laikraščių, jie nemato televizijos, nes neturi nei televizoriaus, nei namų. Tas, kuris girtas su kirviu rankoje vaikosi savo moteriškę, taip daro tikrai ne dėl alaus reklamos įtaigumo. Deja, kažkam atrodo, kad reklama kalčiausia ir su ja reikia kovoti. Reklama, kaip ir įvairios akcijos su prizais yra būtina priemonė aludarių konkurencinėje kovoje. Reklama ir akcijos neskatina pirkti daugiau, bet skatina pirkti vieną produktą vietoj kito. Ispanijoje, pavyzdžiui, kelerius metus vykdžius visos alaus kategorijos reklamą, jo vartojimas išaugo būtent stiprių alkoholinių gėrimų ir vyno sąskaita. Ten, kur silpnų alkoholinių gėrimų vartojimas didėja, bendras (absoliutus) alkoholio suvartojimas mažėja. Vadinasi, mažėja ir alkoholizmo atvejų bei iš to kylančių pasekmių.