Žemės ūkis

Praėjusiais metais kviečių derlius siekė 8-9 tonas iš hektaro, o šiemet - vos 4-5 tonas iš hektaro. Toks derlius šiemet teužderėjo praktiškai visoje Lietuvoje.

Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko, daugeliui kyla problemų, kaip įvykdyti sutartį, jeigu ji buvo pasirašyta visam derliui, tikintis, kad jis bus toks pat kaip 2009 m., o iš tikrųjų jis net perpus mažesnis.

Labiau patyrę augintojai išankstines produkcijos pardavimo sutartis paprastai sudaro tik 20-30 proc. numatomo gauti derliaus. Kita vertus, asociacija netoleruoja tokių žemdirbių, kurie ir galėdami vykdyti sutartis to nedaro.

"Aš pats buvau pasirašęs sutartį parduoti 30 proc. grūdų derliaus ir sutartį įvykdžiau, nors, žinoma, apgailestavau, kad rinkoje kviečių kaina daug didesnė negu buvo numatyta sutartyje, tačiau susitarimas yra ir jo turi būti laikomasi", - tvirtina R. Majauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas apgailestauja, jog derlius šiemet yra nekokybiškas, o daugelyje rajonų jo vis dar nėra galimybių nuimti, nes javų laukai patvinę. Todėl daugelis ūkininkų negali įvykdyti išankstinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų ir gali visiškai sužlugti, jei jiems reikės mokėti baudas už supirkėjui nepristatytą produkciją.

"Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo Žemės ūkio ministerijos imtis iniciatyvos ir kreiptis į Vyriausybę, kad Lietuvoje būtų skelbiama nenugalima jėga (force majeure), sutrukdžiusi javų augintojams laikytis įsipareigojimų", - tikina J. Talmantas.

AB "Linas Agro" prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas pripažįsta, jog kiekvienais metais gali kilti nenumatytų dalykų.

Pasak jo, šiemet derlius mažesnis apie 20-30 proc., grūdų kaina rinkoje pakilo apie 60 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir siekia 600-700 litų už hektarą.

"Visoje Lietuvoje problemų tikrai nėra, jų turi tik kai kurie ūkininkai tam tikrose vietovėse. Jiems gali pagelbėti draudimas, su jais geranoriškai dirbame ir mes, tačiau nevykdyti produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių visos šalies mastu nėra jokių nei ekonominių, nei teisinių priežasčių", - sakė D. Pilkauskas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pateikė statistikos, kuri liudija, jog šiuo metu Lietuvoje nuimta 77,7 proc. grūdinių kultūrų derliaus, rapsų - apie 63,4 proc.

"Šie skaičiai panašūs į pernykščius tuo pačiu metu, tik vidutinis derlingumas šiemet mažesnis. Šiemet vidutinis derlingumas siekia 3,2 t/ha, o praėjusiais metais - 3,8 t/ha", - pažymėjo ministras.

Pasak K. Starkevičiaus, problema liečia tuos ūkininkus ir bendroves, kurie yra sudarę sutartis ir dabar nepajėgia įvykdyti įsipareigojimų parduoti nustatyto grūdų kiekio.

"Ateityje turime iš klaidų mokytis, tad sutartyse numatyta kaina turėtų būti susieta su pasaulinės grūdų biržos kaina", - atkreipė dėmesį K. Starkevičius. Ministras priminė, kad sutartis pasirašo dvi šalys, tad tik jos ir gali išspręsti kylančias problemas.

Jei geranoriškai susitarti nepavyksta, kitas žingsnis - kreipimasis į teismą. Teisinis kelias leidžia ūkininkams fiksuoti nenugalimą jėgą (force majeure) su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, tačiau iki šiol dar nė vienas ūkininkas dėl to į atsakingą instituciją nėra kreipęsis.